Etiudas

Menų darželio „Etiudas“ 20-metis. Vaikų ir darbuotojų dailės parodos „Metamorfoės 3. Mes“

 

        Kauno menų darželis „Etiudas“ mini dvidešimties metų sukaktį ir pristato trečiąją projekto „Metamorfozės“ parodą „Metamorfozės 3. Mes”. Pirmojoje parodoje 2003 m. eksponuoti dideli skulptūriniai objektai. 2008 m. vykusioje antrojoje parodoje „Metamorfozės 2. Portretai”- asambliažai. Šioje ekspozicijoje pristatomos 45-ios vaikų, pedagogų ir kitų darbuotojų kurtos struktūrinės erdvinės kompozicijos. Visų trijų parodų eksponatai buvo sukurti tik iš nereikalingų daiktų, buities atliekų. Taip ne tik ugdomės ekologinį sąmoningumą, savitą kūrybiškumo aspektą, erdvinį mąstymą, bet ir demonstruojame meno iš atliekų estetiškumą, kurio labai trūksta panašaus pobūdžio ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų parodose.

      Projekto dalyviams pasiūliau iš vielos sukurti po mažą žmogaus figūrą, suteikti jai savitą judesį, apipavidalinti pasirinktomis medžiagomis ir „aprengti“ mėgstamomis spalvomis. Su vaikais apsvarstėme kasdieninėje veikloje atliekamus įvairiausius judesius ir pradėjome darbą. Mažieji figūrėles iš vielos lankstė intuityviai ir energingai. Per vieną dailės veiklą jie išlankstydavo dešimtis judesio variantų. Judesys vaikams - linksmas žaidimas, sportas, šokis, vaikščiojimas, bėgiojimas lauke su draugais ar netgi batų raištelių rišimo procesas - toks sudėtingas ir svarbus ikimokyklinukui. Suaugusieji, kaip žinia, pasižymi racionaliu mąstymu, todėl daugelis vaizduojamą judesį sugalvojo iš anksto ir dar pasitikslindavo: „Ar sėdėjimas ir gulėjimas yra judesys? Ar galėčiau judesiu išreikšti savo vietą tarp vaikų ir tėvų? Norėčiau pavaizduoti švelnumą.“ Taigi, dauguma suaugusiųjų judesį išreiškė kaip vidinės būsenos atspindį. Tai patvirtina jų darbų komentarai. „Dabar aš tokia esu, bet vakar buvau kitokia. Aš visada noriu būti pirma ir visada balsuoju „už“. Mano poza kaip jogo, bet kodėl aš čia tokia dygliuota? Čia ne aš, o mano vyras Petras. Jis panašus į skorpioną. Kai buvau jauna, labai mėgau šokti. Jei mano mokytojas būtų buvęs toks, kaip garsusis XIX a. baletmeisteris M. Petipa, dabar aš būčiau garsi balerina“.

       Objektus apipavidalinančios medžiagos atspindi išorinę formos specifiką. Suaugusieji, naudodami tam tikrus vienos rūšies elementus, ieškojo savitų plastinių formų. Vaikai ant figūrėlių klijavo įvairias skirtingas medžiagas. Jiems buvo smagu žaisti ir improvizuoti su gausybe įdomių elementų.

      Sukurtas žmonių ir pasakų herojų figūras jungėme į vientisas struktūras, vadovaudamiesi darbuose naudotų medžiagų panašumu, spalvine gama. Gimė įdomios ir netikėtos struktūrinės kompozicijos, primenančios fantastinius augalus, paukščius, namus.

      Rengimasis šiai parodai mūsų bendruomenei buvo ne tik įdomus kūrybinis procesas, bet ir apmąstymų kupinas laikas. Kokie buvome prieš 20 metų ir kokios mūsų metamorfozės dabar? Aišku viena: kad ir kokie esame individualūs, nepakartojami, mes susieti vieni su kitais. Tai - mūsų kasdieniniai ryšiai. Kartais galbūt sudėtingi, bet labai svarbūs.

 Parodos kuratorė, menų darželio „Etiudas“ dailės pedagogė mgr. Lina Statkevičienė

Loading