Etiudas

Meno metodas

 Dr. Rimanta Adomaitienė


Straipsnyje nagrinėjama literatūra ir informacija internete apie meno metodą. Aiškinamasi, koks dėmesys meno metodui skiriamas pedagogikoje, edukologijoje. Apibrėžiama, kas yra meno metodas.

Meno metodo paieškos pedagogikoje

Informacijos internete (ir lietuvių, ir anglų kalba) apie meno metodą pedagogikoje labai mažai.

Geografijos mokytoja Aurelija Šviežikienė (2000 m.) pateikia 6 kl. geografijos pamokos planą Pasaulio ugnikalniai“, kuriame nurodo ugdymo metodus, taikomus pamokoje, tarp jų yra ir meno metodas. Mokytoja taiko šiuos metodus: darbo grupėse (2-3 mokiniai dirba prie kompiuterio) ir bendradarbiavimo metodas, situacijų analizės metodas (nuotraukų, žemėlapių, schemų analizė), tarpusavio pagalbos metodas (stebėdami vaizdus, mokiniai tarpusavyje aiškinasi, ką mato), meno metodas (nuotraukos, piešiniai), diskusijų metodas (18).

Internete anglų kalba pateiktas religinio ugdymo planas, kur minimas dramos ir meno metodas (7).

Tai, kaip tekste naudojama meno metodo sąvoka, rodo, kad nepakankamai gilinamasi į meno ir metodo apibrėžimus: nuotraukos minimos situacijos analizės ir meno metodo paaiškinime, drama nepriskiriama menui.

Psichologinėje literatūroje apibūdinant kūrybiškumo ugdymo metodus išvardyti šie metodai: drama, analogijų, metaforiniai, paradigminiai žaidimai, pasakų kūrimas, projektų kūrimas mažose grupelėse, intuicijos lavinimas (Grakauskaitė-Karkockienė D., 2003, p. 164-167). Atskirai rašoma apie kūrybinių galių stimuliavimą aktyvinant vaiko fantaziją (Ten pat, p. 184) bei  apie kūrybinės vaizduotės lavinimo programą (Ten pat, p. 204-218). Akivaizdu, kad yra taikomas meno metodas. Tai rodo sąvokos drama, analogija, metafora, pasakos, intuicija, fantazija, vaizduotė. Tačiau tai nėra sisteminama ir įvardijama kaip meno metodas.

Edukologinėse knygose apibūdinant aktyviuosius mokymo metodus meno metodas dažniausiai nėra minimas. Pvz., pateikta 10 aktyviųjų mokymo metodų: įtraukianti paskaita, klausimų pateikimas, klasės diskusija, diskusija mažose grupelėse, svarbus įvykis, atvejo analizė, skaitymas, minčių lietus, mokinių interviu ir grupės pranešimas (P. Freire, 1998). Pateiktieji metodai nukreipti proto veiklos skatinimui. Jais nesiekiama lavinti jausmus ar emocinį intelektą, kuris tiesiogiai susijęs su meniniu pasaulio pažinimu.

Meno metodas kaip terapija

Daugiausia informacijos apie meno metodą yra tinklapyje apie Švedijoje esantį vaikų centrą „Oazė“ (3), kuris įsteigtas 1991 m. ir kur dirbamas socialinis darbas su vaikais ir šeimomis taikant meno metodą. Jo kūrėjas – Arnoldas P. Goldsteinas.

Su vaikais ir šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, psichiatrai, psichologai, medikai, pedagogai – iš viso 80 darbuotojų. Visi jie taiko meno metodą.

Nuo 1997 m. „Oazė“ bendradarbiauja su metodo kūrėju Arnoldu P. Goldsteinu, su tarptautiniu Meno centru ICART. Organizuojamos konferencijos.

„Oazėje“ vaikas yra dėmesio centre. Čia užtikrinama kokybiška vaikų priežiūra, kompetentingos socialinės paslaugos diagnozuojant ir koreguojant vaikų ir šeimų socialinę sveikatą. Socialinė pagalba yra kompleksiška, integruota.

Socialinių įgūdžių lavinimas susideda iš 50 skirtingų socialinių įgūdžių, kurie yra lavinami kartą per savaitę ir kasdieninėj veikloj keletą kartų per dieną. Socialinių įgūdžių lavinimas „Oazėje“ naudingas visiems. Tai gerina darbuotojų ir klientų bendravimą (3).

Apžvelgus vaikų centro „Oazė“ darbo patirtį, galima teigti, kad kvalifikuotai taikomas meno metodas socialiniame, psichologiniame, pedagoginiame darbe. Čia menas suprantamas kaip terapija.

Plati meno metodo samprata pedagogikoje

Pedagoginėje literatūroje rašoma apie meną mokyti. Čia minimas praktinis arba instrumentinis meno pobūdis. R. I. Arends atkreipia dėmesį į moksliškai pagrįstą mokymo meną, kai, kai kurių mokymo, kaip ir daugumos žmogaus veiklos formų, aspektų vien mokslinės žinios negali susisteminti arba reguliuoti. Priešingai, jie pareina nuo sudėtingų individualių sprendimų, grindžiamų asmenine patirtimi (Arends R. I., 1998, p. 19). Čia cituojamas N. Gage (1984), kuris teigia, jog mokymo menas – tai instrumentinis arba praktinis menas, o ne tikrasis menas, siekiantis kurti vien grožį sau. „Mokymo menas yra tai, kas nukrypsta nuo nurodymų, formulių, algoritmų. Čia reikia improvizuoti, būti spontaniškiems, mokėti suvaldyti galybę dalykų, susijusių su forma, tempu, ritmu ir žinoti tinkamiausius būdus. O tai yra taip sudėtinga, netgi kompiuterių iš esmės neįveikiama, lygiai kaip kad jiems nepasiekiama tai, ką mama veikia su savo penkiamečiu, arba tai, ką įsimylėjėlis sako savo mylimajai“(Arends R. I., 1998, p. 19).  Mokymo menas apibūdinamas žodžiais spontaniškumas, tempas, ritmas. Pabrėžiama, kad tokį metodą geba taikyti patyrę, kvalifikuoti pedagogai (Arends R. I., 1998, p. 19).   

Atsižvelgiant į praktinį meno pobūdį, juo vadovaujamasi pedagoginėje praktikoje ir ši patirtis įvardijama mokymo menu.

Meno metodas pedagogikoje gali būti suprantamas kaip vaikų mokymas gyventi. Juo vadovaujasi Valdorfo mokykla (Clouder Ch., 2001). Šio meno pamatas – vaiko raidos dėsningumai. Mokytojas turi padėti vaikams gyvai bendrauti su tuo, ko mokoma. Pirmiausia vaikas suvokia pasaulį pojūčiais ir jausmais, o vėliau – sąmoningai suprasdamas. Meninė ugdymo proceso struktūra ne mažiau svarbi nei jo turinys. Gerai organizuota vaikų veikla – tai meno kūrinys. Mokytojo sužadinta meilė siekti gėrio, grožio, tiesos lydės vaikus visą gyvenimą. Kaip to pasiekti? Norint tinkamai ugdyti vaikus reikia ne tik rūpestingai rengtis, bet ir drąsiai viską keisti, prisitaikant prie vaikų poreikių. Mokytojas privalo ne tik puikiai suvokti ko jis siekai ugdydamas vaikus, bet ir įkvepiančiai, gyvai su jais bendrauti. Nors meninio ugdymo reikšmę yra atskleidęs Platonas, pripažino garsios asmenybės, kaip Fridrichas Šileris (Schiller), Martinas Buberis, tačiau iki šiol pedagogikoje tam skiriama mažai dėmesio. Platonas teigė, kad sielos harmoniją ir moralines savybes apsprendžia estetiniai jausmai. Grožis tampa vaiko sielos džiaugsmu, teikia peno, daro jį gerą ir kilnų.

Estetinė aplinka veikia vaiką ir yra reikšminga jo gyvenimo dalis. Kabantys paveikslai, pastato išorės ir vidaus apdailos spalvos, baldų išdėstymas, piešiniai, užrašai ant sienų, mokytojo laikysena, kalba, judesiai, humoro bei rimties dermė – visa tai estetiškumo požymiai. Vaikai mato, pastebi, įsidėmi. Jiems įtakos turi ne tiek tai, ką mes kalbame, kiek įspūdžių visuma. Todėl vaikų veiklą turime organizuoti labai atsakingai. Ją reikia kurti kartu su vaikais. Tai pasiekti nėra lengva, bet pedagogas, patyręs šio proceso sėkmę, suvokia estetiškumo svarbą. Reikia nepamiršti, kad vaikai iš prigimties yra menininkai, nuolat tobulinantys savo gebėjimus, jei yra tam palankios sąlygos.

 Naujas mąstymas pedagogikoje, kaip teigia Valdorfo pedagogikos atstovai (Clouder Ch., 2001, p. 35), turi remtis dorovingumo idėja. Jie teigia, kad pasaulis vaikui pirmiausia yra geras (ikimokyklinis amžius – iki 7 m. suvokiama pojūčiais aktyviai veikiant), vėliau – gražus (jaunesnysis mokyklinis amžius – 7-14 m. vyrauja jausmai ir emocijos), ir tik paauglystėje (14-21 m. suvokiama mąstant) – pasaulis teisingas. Taigi pats pasaulis yra meno kūrinys. Skatinant vaiko siekius, reikia naujo ugdymo meno, išlaikančio pusiausvyrą tarp pagarbos žmogiškumui ir naujų technologijų aplinkos.

Rimtą požiūrį į meną, jo taikymą pedagogikoje išreiškia Valdorfo pedagogikos atstovai. Jie išsamiai atskleidžia ir meno metodo sampratą, t. y. vaikų mokymą gyventi. 

Meno metodas ne pedagogikoje

Informacijos internete lietuvių kalba šiuo klausimu nedaug.

Rašoma apie Lietuvos mokslinę konferenciją „Sportas mene ir menas būti sportininku“. 2004 11 11 (11).  Pateikiama labai plačiai suprantama teisininkų informacija apie meno metodo taikymą apskaitoje (1). „Apskaitos menas“ – tai:

  • operatyviai pateikiama visa teisinė informacija mokesčių, darbo santykių, ES mokesčių teisės, apskaitos standartų ir vadybos apskaitos temomis;
  • nepriklausomų specialistų bei VMI parengti teisės aktų komentarai ir atsakymai į praktikoje kylančius klausimus, kad Jūs, nenusižengdami įstatymams, sumokėtumėte kuo mažiau mokesčių;
  • profesionalų straipsniai Jums aktualiomis temomis (1).

Apibendrinama taip: „meistriškas gebėjimas nepasimesti nuolat besikeičiančioje teisinėje bazėje, suprasti ir taikyti abstrakčias, kartais itin lakoniškas teisės normas ir tinkamai tvarkyti apskaitą yra menas“ (1, paryškinta R. M.).

         Anglų kalba pateikus užklausą „art method“, informacijos galima rasti gana daug. Čia meno metodas suprantamas labai konkrečiai. Meno metodas įvardijamas kalbant apie gėlių (17), lėktuvų (4) piešimą, retušuojant, restauruojant fotografijas (16). Rašoma apie naują meno metodą pinigų gamyboje (14).

         Meno metodas, taip jį ir įvardijant, plačiai taikomas įvairiose žmogaus veiklos srityse. Išreiškiama siaura meno metodo samprata, pvz., piešiant, retušuojant, arba meno metodas suprantamas plačiai – pvz., kaip gebėjimas „nepasimesti nuolat besikeičiančioje teisinėje bazėje“.

Apibrėžimai

 Apžvelgsime meno ir metodo apibrėžimus lietuvių kalbos žodyne.

Pirmasis meno apibūdinimas akcentuoja tam tikrą žmogaus veiklos sritį ir jos rezultatus. Menas – kūrybinis tikrovės perteikimas vaizdais: antikinis, klasikinis, modernusis m.; realistinis, abstraktusis m. Muzika yra garsų m. ~o metodas. ~o saviveikla. ~o mokykla (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Neretai sąvoka menas sutapatinama su meno šaka daile. Menas – dailė (Lyberis A. Sinonimų žodynas).

Antrasis sąvokos menas apibūdinimas ryškina kokybinį žmogaus veikos požymį meistriškumą. Menas – meistriškas mokėjimas: Kalbėjimo m. M. vadovauti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Šiam meno apibrėžimui artimi ir kiti pedagogikos, psichologijos atstovų meno apibūdinimai. Gebėjimas remtis filosofiniais dėsningumais, kūrybiškai naudotis didaktikos, psichologijos, pedagogikos žiniomis yra menas (Clouder Ch., 2001, p. 35). Tai, kokius metodus taikome, ir kaip juos taikome, yra menas (Murphy J., 2004, p. 101).

Išsiaškinsime sąvokos metodas apibrėžimus. Ir sinonimų, ir lietuvių kalbos žodynuose pabrėžiama, kad tai yra būdas. Metodas – būdas (Lyberis A. Sinonimų žodynas). Metodas – pažinimo, tyrinėjimo būdas: mokslo, kūrybos m. Eksperimentinis m., lyginamasis m.; veikimo būdas: mokymo, gamybos m. Tobulinti darbo ~us (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Sąvoka metodas pedagogikoje apibrėžiama plačiau. Metodas – sistema veiksmų būdų tikslui pasiekti. Naudojamasi įvairiomis priemonėmis ir veiksmais pasirinktam tikslui pasiekti. Iš čia metodo struktūra: 1) tikslas, 2) priemonės tikslui realizuoti, 3) veiksmų būdai (L. Jovaiša, 1993, p. 116).

Vadovaujantis meno ir metodo apibrėžimais, išsamiu L. Jovaišos pateiktu metodo apibūdinimu galima formuluoti meno metodo sampratą pedagogikoje. Meno metodas – meninės raiškos būdų sistema, kai yra naudojamos įvairios meno priemonės ir veiksmai, siekiant visuminio vaikų ugdymo tikslo.

Meninis pasaulio pažinimo būdas

Aptarus meno ir metodo sąvokų apibrėžimus ir jų sąveiką svarbu įsigilinti, kas yra meninis pasaulio pažinimo būdas, kokie jo ypatumai.

Meninis pasaulio pažinimo būdas susijęs su dešiniojo žmogaus smegenų pusrutulio veikla, kuriai būdingas iracionalumas, pasąmonės veiksmai. (Iracionalus –  lot. irationalis – neprotingas], protu nesuvokiamas, neišreiškiamas logikos sąvokomis ir sprendimais. Tarptautinių žodžių žodynas, 1985, p. 220).

Vadovaujantis N. Bižys, G. Linkaityte ir A. Valiuškevičiūte (1996) galima išskirti tokius meninio pasaulio pažinimo ypatumus.

Dešinysis smegenų pusrutulis tarytum pats savaime surenka visuminį pasaulio paveikslą. Jis:

  • veikia ne sąvokomis, o vaizdiniais, reginiais, nuojautomis, nuovokomis;
  • veikia bendrybėmis, o ne dalimis;
  • yra kūno kalbos, judesių, fizinio aktyvumo šaltinis;
  • atsimena ne epizodus, o įvykių, daiktų, žmonių visumą;
  • jaučia spalvą, formą, organizuoja kūrybinius išgyvenimus;
  • linkęs į žaidimus, spontaniškumą.

           Svarbiausi meninio pasaulio pažinimo įrankiai:

  • jausmai, emocijos;
  • intuicija, (intuityvus mąstymas);
  • dvasinė rega, klausa, kiti pojūčiai.

            Dešiniojo smegenų pusrutulio veiklai būdinga:

  • užfiksuoti tai, kas svarbiausia;
  • suvokti bendrąsias sąvokas;
  • vaizdinių, nuojautų, emocijų raiška;
  • visumiškumas, integravimas, sintezė;
  • naujų idėjų kėlimas;
  • laisvas, kūrybiškas, taisyklių nevaržomas veikimas, improvizacija;
  • informacija daugiareikšmė (ne vienodai suprantama, ne visuomet perteikiama žodžiais);
  • kokybinis vertinimas.

           Kai tobulinama dešiniojo smegenų pusrutulio veikla įgyjami įgūdžiai:

  •      intuicijos: įsiklausymo į save, abejojimo, idėjų kėlimo, prognozavimo, eksperimentavimo, integravimo, ieškojimo pagal tikimybę, rizikavimo;
  •      kūrybiškumo: įsiklausymo į kitus, ryšių užmezgimo, minties pajautimo (pagavimo) bei perteikimo, emocijų, jausmų išreiškimo, emocionalaus pasirinkimo, nežodinės raiškos, estetiškumo, etiškumo.

Ištobulinta dešiniojo smegenų pusrutulio veikla būdinga menininkams (dailininkams, muzikantams, poetams, aktoriams ir kt.), pedagogams.

Apibendrinus meninio pasaulio pažinimo ypatumus meno metodą pedagogikoje būtų galima įvardyti: meno metodas – vadovavimasis meniniu pasaulio pažinimo būdu organizuojant vaikų ugdymą.

Išvados

  1. Pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje minimas meno metodas, pedagoginėje praktikoje yra taikomos meno priemonės, tačiau nepakankamai gilinamasi į meno ir metodo apibrėžimus. Tai nėra sisteminama. Edukologijoje apibūdinant aktyviuosius mokymo metodus meno metodas dažniausiai nėra minimas.
  2. Suprantant meną kaip terapiją, kvalifikuotai taikomas ir yra įvardijamas meno metodas socialiniame, psichologiniame, pedagoginiame darbe.
  3. Atsižvelgiant į praktinį meno pobūdį, juo vadovaujamasi pedagoginėje praktikoje ir ši patirtis įvardijama mokymo menu.
  4. Rimtą požiūrį į meną, jo taikymą pedagogikoje išreiškia Valdorfo pedagogikos atstovai. Jie išsamiai atskleidžia ir meno metodo sampratą, t. y. vaikų mokymą gyventi. 
  5. Meno metodas, taip jį ir įvardijant, gali būti suprantamas labai siaurai arba labai plačiai ir yra taikomas įvairiose žmogaus veiklos srityse.                                                                      
  6. Išanalizavus meno ir metodo apibrėžimus bei meninio pasaulio pažinimo ypatumus ir pritaikius juos pedagogikoje, galime apibendrinti.
  7. Meno metodas pedagogikoje: meninės raiškos būdų sistema, kai yra naudojamos įvairios meno priemonės ir  veiksmai, siekiant visuminio vaikų ugdymo tikslo; vadovavimasis meniniu pasaulio pažinimo būdu organizuojant vaikų ugdymą.

 

Literatūra     

  1. Apskaitos menas. http://www.countline.lt/am_about.php
  2. Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius, 1998. 
  3. Art - en lovande metd med brett anvandningsomrade. Art as introduction to the Art Method in the Oasis.  www.oasen.com/eng/verkart.htm
  4. Aviation art. http:/thefreedomeagle.com/method.html
  5. Clouder Ch. Meninis ugdymas – ne tik kūrybiškumas // Valdorfo pedagogika. Parodos, skirtos UNESCO Tarptautinės ugdymo konferencijos 44-ajam posėdžiui, katalogas. Berlynas. 2001.    
  6. Bižys N., Linkaitytė G., Valiuškevičiūtė A. Pamokos mokytojui. Vilnius, 1996.
  7. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 2000.
  8. Drama and art method. Material written andcompiled by Laura Pedrick New Covenant Community, Normal, IL I. The Story II. Week I Activities III. http://www.tcpc.org/resources/Templates/pdf/drama_and.pdf Freire P. Aktyvaus mokymosi metodai. Vilnius, 1998.
  9. Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, 2003
  10. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993. P. 116
  11. Konferencijos, seminarai. http://www.lkka.lt/mksl/mk.htm
  12. Lyberis A. Sinonimų žodynas (Internete).
  13. Murphy J. Jūsų pasąmonės galia. Vilnius, 2004.
  14. The New State Of The Art Method For Making Money With Joint Ventures. http://ww.theallined.com
  15. Tarptautinių žodžių žodynas. – Vilnius, 1985.
  16. Tutorial: Trimoon‘s art method. Quite simply, RetouchPRO is a resource for anyone,

professional or hobbyist, who is interested in photo restoration, retouching, and manipulation.  http://www.retouchpro.com/forums/showthread.php

  1. Suzi‘s Art Work is also for Rent. „Suzi‘s Hang Art“ method. http://www.suzishangart.com/for_sale.htm
  2. Šviežikienė A. (2000 m.); Pamokos planas; Geografija; Klasės: 6 . Pasaulio ugnikalniai  http://www.mokslas.ipc.lt

 

 

 

 

 

 

 

Loading


Svetainė atnaujinta: 2018 08 17
© 2018 Etiudas. Visos teisės saugomos